Iškepta Lietuvoje, pasūdyta Jungtinėje Karalystėje, užpatentuota Tolimuosiuose Rytuose — esu moteris iš daugelio vietų.
Būdama vos trejų, jau rezgiau planus, kaip dumti iš ligoninės baltomis sienomis. O dvidešimt trejų leidausi odisėją ieškoti to, kas tikra — ir radau:
Nuo Sibiro pirčių, Mongolijos klajoklių batpadžių, indijos kobrų, Osakos meilės viešbučių iki šventųjų Himalajų; raukšlėtų piemenų lūpose, Tibetiečių vienuolių balso tembre, Bolivudo aktorių rankų paspaudimuose ir žvilgsniuose tų, kurie gyvena ties proto ribų.
Mano varde užkoduotas tam tikras jautrumo brėžinys — gebėjimas ne tik matyti, bet ir girdėti tai, kas dūzgia po akivaizdumu. Atsijoti triukšmą ir išlaikyti tai, kas lieka — tai, kas iš tiesų svarbu.
Mano vertybės senos: pagarba, meistrystė ir tiesus stuburas, tačiau į pasaulį žvelgiu šviežiomis akimis. Būtent šioje sankirtoje — tarp praeities ir dabarties, tradicijos ir eksperimentavimo — randu prasmę. Čia ryškiausiai atsiskleidžia žmogaus tekstūra.
Laikas praleistas mados ir reklamos pasaulyje išmokė matyti gyvenimą kaip gražų teatrą — nepriekaištingai sukonstruotą, kruopščiai apšviestą, surepetuotą, bet kartais šiek tiek…
negyvą.
Ketveri metai kelyje, fiksuojant gyvenimą tokį, koks jis nori būti, atskleidė priešingybę: būtis turi savo ritmą, savo choreografiją, kuriai nereikia režisūros. Gyvenimas yra gyvybingas ir gyvas pats savaime.
Daugelis, su kuriais dirbu, kuria naujo tipo pasaulį — tokį, kuriame verslas remiasi prasme, kūryba ir žmogiškumu. Jų prekių ženklai nėra tik produktai ar paslaugos — tai istorijos, autentiško ryšio kūrimas, giliai glūdinčių vertybių atspindžiai. Ir tai yra mano raison d’être — mano egzistavimo priežastis.
Papasakokime Drauge Tą Tikrają Istoriją. Tavają.
